«
»

Kaimo turizmo teisiniai pagrindai

Turizmo įstatyminė bazė Lietuvoje nėra itin plati, ją veikiau būtų galima apibūdinti kaip esančią plėtros stadijoje. Vis dėlto, kaimo turizmo paslaugų verslą reguliuoja keletas tarpusavyje susijusių įstatymų: Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Turizmo, Žemės, Ūkininko ūkio, Aplinkos apsaugos, Miškų, Vandens ir kiti įstatymai.

Vienas iš svarbiausių poįstatyminių aktų yra 2003 m. kovo 27d. Valstybinio turizmo departamento patvirtintas įsakymas dėl Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimų. Svarbiausi reikalavimai yra šie:

  • Kaimo turizmo paslaugos teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie kaimo turizmo paslaugos teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas. Apgyvendinimo paslaugos paros kaina, nurodyta užsakymo priėmimo metu, negali būti didinama turisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas metu.
  • Patalpos turi būti švarios, tvarkingos ir saugios bei nuolat prižiūrimos, kad jose nebūtų pelių, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Už aplinkos bei patalpų priežiūrą atsako paslaugų teikėjas. Svečių kambarių parametrai turi būti ne mažesni negu nurodyta higienos normoje HN 118:2002 “Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai”, o apgyvendinimui naudojama įranga turi tenkinti šios normos reikalavimus.
  • Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti nuomojama arba suteikiama naudotis bendra tvarka atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas sportinis inventorius), taip pat įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės. Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.
  • Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą išduoda savivaldybė, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, arba jos įgaliota institucija, ir pateikia informaciją Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

Kaimo turizmo teikimo paslaugos su paslaugų gavėjais dažniausiai sudaromos žodžiu. Susitariama dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, kainos, kartais sumokamas avansas ir tuo laikoma, kad sutartis sudaryta. Tokios žodinės sutartys įstatymui neprieštarauja. Tačiau, kai kuri nors sutarties šalis savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdo, arba netinkamai įvykdo (nesuteikia paslaugos arba suteikia nekokybišką paslaugą, nesumokama už paslaugą arba sumokama ne visa sutarta suma, įvyksta nelaimingas atsitikimas sodyboje ir pan.) apginti savo pažeistas teises, kompensuoti nuostolius, įrodyti savo teisumą praktiškai yra neįmanoma.

Kai­mo tu­riz­mo veik­la, kaip ir vi­sos ki­tos veik­los, ku­rioms iš­duo­da­mi pa­ten­tai, ne­tu­ri atski­ro ap­skai­tos tvar­ky­mo reg­la­men­ta­vi­mo ir so­dy­bi­nin­kas pats ga­li pa­si­rink­ti ko­kiu me­to­du tvar­ky­ti sa­vo fi­nan­si­nę do­ku­men­ta­ci­ją.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija

Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja (LKTA) – ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vie­na iš Že­mės ūkio rū­mų na­rių, vie­ni­jan­ti dau­ge­lį Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gas tei­kian­čių sodybų šeiminin­kų.

LKTA tikslai:

  • at­sto­vau­ti Aso­cia­ci­jos na­rių in­te­re­sams įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se;
  • ko­or­di­nuo­ti Aso­cia­ci­jos na­rių veik­lą plėtojant kai­mo tu­riz­mą Lie­tu­vo­je;
  • reng­ti se­mi­na­rus, kon­fe­ren­ci­jas, mu­ges, pa­ro­das, me­to­di­nes prie­mo­nes, in­for­ma­ci­nius biu­le­te­nius aso­cia­ci­jos ir jos na­rių veik­los klau­si­mais;
  • kel­ti Aso­cia­ci­jos na­rių kva­li­fi­ka­ci­ją, or­ga­ni­zuo­ti sta­žuo­tes ša­ly­je ir už­sie­ny­je;
  • ana­li­zuo­ti kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gų pa­klau­są ša­lies vi­du­je ir už­sie­ny­je;
  • ben­dra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, ki­tų ša­lių ir tarp­tau­ti­nė­mis ana­lo­giš­ko­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, bū­ti jų na­re;
  • da­ly­vau­ti ren­giant ir svars­tant nau­jus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų pro­jek­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius Aso­cia­ci­jos ir jos na­rių veik­lą.

Šiuo me­tu aso­cia­ci­ja vie­ni­ja per 971 na­rių. Tai ne tik kai­mo gy­ven­to­jai, tei­kian­tys kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gas, bet ir že­mės ūkio mo­kyk­los, ki­tos mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jos, rengiančios tu­riz­mo ir kai­mo tu­riz­mo or­ga­ni­za­vi­mo spe­cia­lis­tus. Kaimo turizmo verslo savininkui naudinga būti asociacijos nariu, nes Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja – sa­va­ran­kiš­ka ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žmo­nes, už­si­i­man­čius kai­mo tu­riz­mu, ben­driems jų po­rei­kiams ten­kin­ti ir už­da­vi­niams įgy­ven­din­ti. Į organizacijos uždavinius įeina:

  • Re­gu­lia­vi­mas ir pa­ra­ma efek­ty­viai eko­no­mi­nei veik­lai or­ga­ni­zuo­ti;
  • Ver­slo ir val­dy­mo kon­sul­ta­ci­jų tei­ki­mas;
  • Su­au­gu­sių­jų ir ki­tas, nie­kur ne­pri­skir­ti­nas, švie­ti­mas;
  • Turtingos duomenų bazės apie kaimo turizmo sodybas sukūrimas internete, kur galima rasti daug informacijos apie paslaugas ir jų lygį, sodybų išsidėstymą, kainas.

Aso­cia­ci­ja tu­ri sa­vo pa­ten­tuo­tą žen­klą- tai ža­lia­me fo­ne sto­vin­tis bal­tas gan­dras .