Rekreacija ir turizmas

  • Kaimo turizmas
  • Kontaktai
Rekreacija
  • Kaltinėnai – ypatinga vieta
  • 5 geriausios vietos, kurias privalote aplankyti lietinguoju metų sezonu
  • Švenčionių rajonas
  • Maitinimo paslauga ir pramogos
  • Po kalvotąją Žemaitiją
  • Gyvūnija Europoje
  • Kaimo turizmo marketingas 🦊
  • Kaimo turizmo teisiniai pagrindai
  • Kelionės siejamos su renginiais
  • Minimalūs reikalavimai turizmo sodybai
Viksraitis.com
« Gyvūnija Europoje
Maitinimo paslauga ir pramogos »

Po kalvotąją Žemaitiją

Leistis kelionėn po Žemaitiją galima bet kurį gražų rudens savaitgalį, tačiau dar geriau, kai yra kokia ypatinga proga, kad ir Didžioji visų žemaičių sueiga ant Medvėgalio, vykusi paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Po penkerius metus trukusių talkų ant piliakalnių, Varnių regioninis parkas su Šilalės ir Telšių savivaldybėmis nutarė surengti gražią šventę, kurioje visi galėtų pamatyti, koks darbas nuveiktas ant Medvėgalio.

Gražus žemaičių pabuvimas kartu ir pasilinksminimas ant aukščiausio Žemaitijos, ir, neabejotinai, ant įspūdingiausio Lietuvos kalno buvo paįvairintas aukštojo pilotažo meistrų akro­batiniais ir motorizuotų parasparnininkų skrydžiais, žirgų konkūru bei muzikinių kolektyvų koncertu, muge ir tradiciniais kepsniais ant žarijų, tačiau mums, atvykėliams iš sostinės, pasidairius nuo 234 m aukščio kalno, magėjo pasidairyti ir po kitus žemaičių kalnelius, pajusti šios žemės dvasią.

Nors keliaujame po Lietuvą turėdami kokį nors galutinį tikslą, kurio link ir judame, tačiau pakeliui visada aplankome kas įdomu, kas susiję su krašto istorija ir kultūra. Taip padarė ir šį kartą. Vos tik už Kryžkalnio išsukome iš automagistralės Kaunas-Klaipėda į senąjį Žemaičių plentą, dingo kelio monotor o žvilgsnis, kelio kaspinui banguojant per kalnelius, ėmė sekti maitišką peizažą. Įvažiavome į buvusios šiaurės Karšuvos žerr dabartinį Šilalės kraštą.

Pasak šio krašto tyrinėtojų, istorikų  J.Almonaičių, I-IV a. šioje Lietuvos dalyje vyravo vadinamoji kapių kultūra. Jos žmonės laidodavo mirusiuosius supildam kilius kapus – pilkapius. Žemaičių kultūra iki Lietuvos valstyl susidarymo laikų buvo nevienalytė, pietvakarinės Žemaitijos ventojai išlaikė daug bendrų bruožų su kaimynystėje gyvenus kuršiais bei lamatiečiais. Todėl šio krašto gyventojai ir galėjo vadinami karšuviais.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose i šuvos žemė (jos teritorija apėmė Dubysos aukštupį bei vidun Ventos aukštupį ir didžiąją Jūros baseino dalį) paminėta 1253 Karšuvos žemę gynė keliasdešimt žemaičių pilių. Dabar dau majų mena likę įspūdingi piliakalniai. Tačiau keliaujant po šį kraštą verta lankyti ne tik piliakalnius, čia yra daug įdomių vietų.

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemaitija

Šioje svetainėje, statistikos rinkimo tikslams naudojame slapukus (angl. cookies). Spauskite "Sutinku" arba naršykite toliau.Sutinku